Metaforos tik kvailiams,
frazeologizmai bailliams,
filosofija tinginiams,
tik politkos, tarkim, visi nemėgstantys
iš tikro prisibijo ir tada engia neigdami,
kad moka daug patarlių,
o kad suregztum mintį,
be wordo kariai menki.

Minčių žydėjimas nebepasiekia sodo,
nes kalbos dalys padrikos,
nors ir turime veiksnį ir tarinį,
nesuprantame, apie ką tylį,
o gal myli? kas? jis jį?
nebent pusdalyvis ir padalyvis
didžiausi pasakoriai,
žodžius nekaitomai išvolioja.

O kur pradingo mano miestas
su rašytojais, poetais, menininkais,
dabar visi vergai? nežinau,
kam jiems vis tai,
dėl pinigų pasakytų jaustukas,
o kažkada taip stipriai mylėjo
dalelytę, kuri neprakalbėjo,
bet buvo žodžiai verti pagarbos.