Santrauka:
Gera svajoti, prisiminti ir sugrįžti...
Nupiešk, nupieški ant sniego savo svajonę širdies,
Bėgsiu į baltąją naktį aš paieškot paslapties...
Tyliai ten rymo po liepom baltos svajonės širdžių.
Nupiešk, parašyki, juk mėgom būti vaikystėj kartu...
Saugoki mano svajonę tylią širdies kelyje...
Gaudyki mintį lyg dainą mano širdies keliuose.
Parašyki, nupieški ant tako – juodos raidės nedings,
Svajos ir ilgesio dienos lyg paslaptis pasiliks...
Parašyki sau tyliai į širdį tai, ką ji jaučia šalia,
Kada niekas jau mūsų negirdi, kas gi vaikšto joje?
Parašyki ant balto takelio savo svajas ir mintis,
Laukiu aš šito laiškelio, jis juk – manoji viltis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-11-29 19:07:19
Gal kaip lopšinė gerai skambėtų?:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-11-29 11:27:30
Tekstas gausus žodžių. Tokiems sukuriamos arba labai geros dainos, arba... nepavyksta.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-11-29 09:46:33
O mano laišką jei kada skaitysi,
Nerasi vardo, jo neparašiau...