Širdyse suskambėjo varpai,
Iš namų mūsų meilė išeina.
Bėga, klumpa ji, skuba labai,
Pasivogusi mudviejų dainą.

Apsirėdę drabužiais juodais
Palydėkim per kiemą lig vartų,
Juk laimingi mes buvom kadais...
Verkt, raudoti nereikia, neverta.

Apkabinsiu tave, prisiglausk,
Duok man ranką - ko virpa tau pirštai?
Nekalbėk tiktai nieko, neklausk,
Jei kas gimsta - vadinas, ir miršta.

Nebeskleis, jau daugiau nebeskleis
Meilė buvusio savojo grožio.
Bet užmiršti tu sau nebeleisk
Ir ant stalo pamerk juodą rožę.