Santrauka:
Requiem mano ego:)
Voliojas žodžiai mums po kojom,
Nes akyse žvaigždžių neturim.
Vorašilkiuos pasikaria rytojus.
Vienatvė klaupiasi prie durų.
Vien atgaila... Tyla – ne veiksmas.
Vėl Requiem užgieda vyriai.
Lyg nebaigta malda – paveikslas,
Kurio tapytojas šią naktį mirė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2005-03-04 08:04:38
Gražu, man patiko. Ieva, kaip visada, nemėgsta suicidinių nuotaikų. Na, manau, šiam eilėraščiui visai tinka, gal ir galima keisti kažkuo, bet man ir taip gražu.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-04 06:52:23
nepatiko "pasikaria rytojus". Nesupyk už savo nuomonės išsakymą, bet tai ligota metafora. Linkiu surasti šviesių, įdomių, šiltų metaforų.
Patiko 2 stulpelio 2 eilutė. :)
:
Sukurta: 2005-03-03 15:41:36
rimas atidirbtas pakankamai. idėja nebloga. įvaizdžiai tinkami - geras eilius;)
Vartotojas (-a): Solo
Sukurta: 2005-03-03 15:04:19
Jauciuosi lyg ant morgo stalo-regis,net žinau,į kurią eilutę pirmiausia įsmigs jūsų skalpelis.Tačiau tam čia ir atėjau...