Kelias dienas Kačius stebėjo Didelius ir nusprendė, kad jie nesiprausia.
Vieną kartą, gražiai išsilaižęs savo kailiuką, Kačius pritykojo prie šeimininkės ir pagalvojo:"Dabar turiu laiko, galėčiau ir ją nuprausti..."
Šeimininkė gulėdama skaitė knygą. Kačius prislinko prie jos galvos ir ėmė savo šiurkščiu liežuvėliu laižyti artimiausią objektą- nosį.
Na, kam tokios maudynės patiktų? Moteris nustūmė kačiuką tolyn nuo savo nosies, paglostė ir pasakė:
- Kačiau, būk geras, nelaižyk- tavo liežuviukas labai šiurkštus...
Kačiukas atsigulė šalia pagalvės ir ėmė svarstyti: "Gal ir gerai, kad neleido...Kada aš tokią didelę nuprausčiau?.."
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-04 21:43:28
tikrai, gražus etiudas:))
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-12-04 04:19:19
Norėčiau Kačium pabūti. O knygą vėliau - kartu perskaitytume..........Kada nors......
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-11-30 13:33:15
Ot, kodėlčiukas....:)
Bet ...[dabar nejuokais], kad taip gyvūnėliai gydo tuos, kuriuos labai myli.