Medumi kvepia šitas miestas,
Barbariški turtai puošia čionykščių namus.
Visi smagūs, galvoti, sukti.
Kaip man kartais patinka pažaisti drąsą ir tiesą.

Kaip gera senomis miesto gatvėmis tipenti,
Juoktis kažkam į akis ir plaukus kedenti.
Kaip gera šiltuos namuos kažkieno susitikti,
Sužaist porą partijų, pasijuokt, pasipiktinti.

Kaip miela būti drastiškų draugų apsupty.
Kaip gera pinigais mėtytis, vakarais kažkieno ranka tave glėbia.
Kokie įdomūs žaidimai jūsų sugalvoti.
Kaip linksma laimėti, o dar linksmiau kovoti.

...........

Bet paleiskite mane Namo...
Paleiskite namo...
....

Kur išsibėgiojęs šuo purvinom kojom
Sušalusius pirštus su meile laižo.
Arbatinukas švilpia, cigaretėmis ir bulkutėm namai kvepia.

Sušalusias kojas židinio liepsnoj mirkai.
Šuo ant kelių, knyga rankoj.
Už lango tamsa, bet šviesiau niekur nebūna.
Čia taip pat lygiai ir tyla, ir kalba tiesą atitinka.

Čia senis šaltis prie namų pasitinka.
Čia esi tas, kas esi ir niekam nieko nestinga.
Čia šypsena reiškia, kad širdis tavo šilta.
Čia prisiglaudimas tikėjimu, meile ramybe yra.

.......

Paleiskite mane namo...