Tą naktį, beprotiškai tylią,
Tą naktį, beprotiškai ramią,
Širdis nerimaudama spurda,
Ir sieloje sumaištį kelia.

Kodėl taip daužaisi, mieloji?
Ką nori tu man pasakyti?
Ar leistis į tolimą kelią,
Minčių labirintais nuklysti?

Nurimk, nesisielok, širdele,
Mums laimę žvaigždė dovanojo.
Surasim gyvenimo kelią,
Jau žirgus svajonių balnoju.

Priedainis

Tarsi akys angelų -
Žvaigždės danguje žėrėjo,
O nukritusi viena,
Laimę amžinai žadėjo.