liečiau
pavargusių
tapetų kūną
užmigau jų
praeities
nuodėmėse
klausydama
esė
nepasibaigiančių.
lytėjau
kiekvieną jų
raštą raštelį
troškau įsiurbt
visų akimirkų
paletę.
-------------------------
bėgo praskrido
senis
bedantis
atsiskyrėlio
paveikslo
mūza.
ėjo pralingavo
moteris
bedalė
spalvotu pieštuku
uždengusi gyvenimą
spalvota ašara
nešluosčius
svetimo.
stryktelėjo pratipeno
mergyčiukė
pažaliavusiais
proteziukais
o šlapias kūdikis
mamos
ieškojo
pageltusią spyną
pageltęs vyras
rakino.
-------------------------------
liečiau ir
pasikūkčiodama
verkiau
o senų
tapetų atplaišos
man ant
veido
snigo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-12-23 10:47:26
snigo...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-22 21:59:23
Autorė tikrai ilgai ilgai ( prieš užmigdama - gal vaikystėje) žiūrėdavo nusigręžusi į sieną ir senų tapetų faktūroje pamatydavo įvairiausių siluetų, figūrėlių, kas ir pastūmėjo šio eiliuko atsiradimą... Man kažkodėl tai labai priimtina :)