Suvargusi, sulinkusi, nedrąsiai
Laukinę gėlę rankoje ji spaudžia.
– Paimk, vaikeli, jei centuką rasi...
Ir žiūri lyg prašydama taip graudžiai.
Visi pro ją praeina ir negirdi,
O senučiukė tuoj pravirks, atrodo.
Aš stabtelėjau – taip suspaudė širdį,
Kad tas raudonas žiedas net pajuodo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-11-20 17:25:02
Pabaiga stipriai išsakyta...
Anonimas
Sukurta: 2008-11-20 17:03:50
Ai. Priminė Nėries "Dvidešimt sū" .
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-11-20 10:51:18
Pabaiga taip sustato viską į vietas, kad net šiurpteli.