Perskaičiau keletą kartų ir susimąsčiau. Viskas man patiko, bet visgi norėčiau skiriamųjų ženklų, kurie išties dabar ne madoj. Daugtaškiai pratęsia mintį, priverčia susimąstyti, brūkšneliai-neišsakytus ir paslėptus žodžius ir t. t.
Jeigu tai būtų mano kūrinys-atrodytų taip.

Kažkur aukštai padebesiuos
Ištiesė pagalbos ranką angelas...
Namai pilni džiaugsmo,
Gyvybės šaltinis teka.
Pagirdė jis mane,
Palaimino sava šviesa.
Stebėjau save iš viršaus,
Stebuklo sutvertas,
Nešiau gyvenimo kryžių,
Prisigėrusį skausmo...
Pilnas spėlionių-
Nustelbia jas likimo gairės,
Ėjimas į nežinią
Ir lipimas per mane...
O atsidavusi saulė pašildo mus-
Skubu gyvent,
Dovanot savo aistrą kitiems.
...Dienos apipintos iliuzijom bėga-
Pakovojam už save.

Taip lekia mūs gyvenimas....

P.S.Liotaurai, gink dieve, nenoriu Tavęs įžeisti. Bet man taip norėjosi. Tau didelės sėkmės.