Išdegusi šviesa parudavusiuose lapuose –
Sutemose gryna šviesybė praradusi spalvą...
Užuolaidos plazda lapkritį visai be žalių atspalvių,
Tik tyrą rudenį šnekantį, tik tamsą vis primenantį.
Uždangos tęsiasi, prieblandos plaukia.
Tas balsas ištirpsta, pradingsta tyloj.
Ten gęsta rytojai – tamsa visagalė.
Groja melodijos – akordai tamsėjantys.
Be mažorų – tik minorai gyvenantys tykiai.
Laukiantys ryto grįžta be sapno.
Aitvaras sklendžia į rūką. Rūkas užgesęs ryte.