Dėinas rodėnėns, kol saulelė švīstiuo
Īr be gala jaukės, vėrpulingā tėrštas –
Ė paukštāti medie da gali išvīstė,
Ė gėismelė trumpa da gali išgėrstė.

Iprastās takelēs etont kor i mėška  
Lapu geltuonībė daža vėsa pluota,
Nu mėgluos krūmalē rītmetēs pablīškė,
Vuortinkliu sėitelēs kāp stuogās apkluotė.

Pamiškiū suodības suodnās aplipdītas,
Kvep baltā rauduonė vuobulā iš tuola,
Kamėnā ė sėinas iš rauduonu plītu,
Gėrgžd i balta berža svėrtės atsikuolus.

Trīkšt šaltėnēs žemė, vingoriau griuovielis –
Gali atsigertė, prakaita nuplautė,
Tvėsk da pėivuo baltas rodėnėnės gielės,
Barsta siekla rodā nugruzdiejus plautė.

Tarp baltū kamienu jauna beržynelė,
Pri pat lauka krašta kor žemesnie vėituo,
Kor minkštuos kerpelės ont žemė prižielė,
Stīpsa rauduonikis unt stuoriausio rėito.

Ė akis itėmpės apveiziek aplinkou,
Anėi miegst supoulė po kelis išlīstė,
Ė kap žmuonis saka – dvilimkā sulinkė
Če ė būs surėntė grību karalīstė.

Ė nuvargus griši pėlna krieži tėmpus,
Kursi kuknie ugni ė večerė ruoši,
Ė uždegus sena žibalėnė lėmpa
Kirsi skani grība ė posėnė kuošė.