Aš per ilgai užsibuvau šitoj planetoj,
Kur šypsos tūkstančiai žiedų baltų.
Išsiverkiau lyg princas, sau neradęs vietos -
Kitokios gėlės čia, nenoriu būt kartu.

Keisti suaugę žmonės - pyktis ir pavydas,
Už pinigus veik viską pirkt gali.
O kaip sunku man iš Galaktikos atklydus,
Kada žvaigždė manoji taip toli.

Aš noriu būti ten, kur snaudžia pasipuošę
Ramybės medžiai ligi debesų.
Jų šakos ilgesingai mano žvaigždei ošia,
Dainuoja šulinys tyliu balsu.