arbata nebešildo nei kūno, nei dvasios.
Nors turėjau Saulę.
Turėjau ir medinę dėžutę, velniškai gerai užrakintą.
Raktas visąlaik buvo. Sieloj kabėjo.
Tik naudotis juo nemokėjau.
Prasidėjo rugsėjis. Mokykla. Pamokė.
Prasidėjo ruduo. Saulė pasislėpė.
o arbata be medaus –
nelaikiau bičių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-11-03 21:26:02
...giliai išreikšta būsena. Patiko. Stiprios emocijos.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-11-03 21:15:03
viskas, mano nuomone, būtų šauniai, bet pabaiga na netokia..
Anonimas
Sukurta: 2008-11-03 01:42:43
Gerai, kad išlaikai savo stilių, bet manau, reikėtų kaip pradedi eilutę taip visur ir rašai.Nelabai tinka, vienur didžiosios kitur mažosios.Suprantu, kad tuo norima stiprinti įspūdį, bet geriau stiprink stipresniais įvaizdžiais, epitetais ir panašiai.
Sakyčiau reikėjo labiau atskleisti nuo vidurio kūrinio jausmus.Visgi, lyrika yra jausmai.Po sielos rakto, nieko nebėra kalbama apie jausmus, nors eilėraštis prasidėjo apie kūną bei dvasią, norėtųsi, kad būtų išplėtoti, kas toje mokykloje taip negerai ir ką ta saulė padarė, dabar šiek tiek paviršutiniškai.Bet arbata be medaus yra gražus įvaizdis, aš visada žaviuosi stipriais, nenuvalkiotais įvaizdžiais.