Bėgai nuo nežinios iki netikėto suvokimo.
Kai atvykai, kalbėjai sava kalba.
Šildeisi prie ugnelės,
Sukai savo vilties malūną.
Gyvenai kaip tekančios upės ramybės apgaubtoj saloj.
Turi su mumis kažką bendro.
Gal turėsi svajonių moterį ir
Nebūsi vienišas.
Nedelsk, kurk savo įvaizdį.
Sugalvok norą,
Nes išsuksim jų karuselę...
Atskirk, kas tikra ir netikra.
Tešvyti veidas šypsena ir
Nugali tą nežinią,
Kad ateitų įsimylėjimas.
Tikėki sapnais,
Kai girdi savo širdies giesmę,
Nors gyveni realiam pasauly,
Kur savo laivą reguliuoji.
Žvelgi į tolį,
Spėlioji, kas lemta...

2004 04 06