Sustokime prie kapo,
kur taip tylu, ramu,
kai Vėlinių žvakelė
pakvimpa stebuklu.
Kur tylią giesmę ošia,
Balti, balti žiedai,
kur maldą širdys kužda:
- Ilsėkitės, ramiai.
Ilsėkitės, nes baigės
kelionė žemėj šioj,
visi vargai ir laimė,
paliko nežinioj...
Tik Vėlinių žvakelė,
maža, šilta, tyli,
Jums mūsų meilę neša,
tamsioj šaltoj nakty...