Juodas kardinolas iš paskos man slenka,
Lyg nakties šešėlis, atsiųstas lemties.
Pasivijęs kimba jis į mano ranką,
Ką tu prisišauksi, kas tave girdės?
Vos akis užmerkiu - bruka sapną juodą
Ir šalia sodina ligi paryčių.
Atsigert pabudus juodo vyno duoda.
Oi, kaip nusibodo, kaip su juo kenčiu.
Sukalbėsiu maldą - tris "Sveika, Marija",
Nors trumpam išmesiu iš savos minties.
Brangų mano laiką - valandas suryja
Juodas kardinolas - angelas mirties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-30 21:34:15
Siaurai.Trūksta išplėtojimo.Norisi kažko daugiau.Labai gerai su tuo ,,juodu vyno" bet norisi, kad jo būtų daugiau, kad daugiau persmelktų tas nuobodulys, turiu omenyje, tas nuo kurio kenčia lyrinis subjektas.
Patiko, tai, kad šešėlis įvardijamas, kaip atsiųstas lemties.Tai labai sustiprina įspūdį.Tačiau slinkimas iš paskos, nakties šešėlis, juodas sapnas-viskas kažkur girdėta.Pakankamai įtaigus eilėraštis, bet norėtųsi iš jo daugiau, kadangi galimybės leidžia.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-30 20:53:25
įdomiai. šiek tiek retro.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-10-30 19:54:49
ai...tik nereikia mūsų gąsdint... dar ne vakaras :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-10-30 19:50:03
subjektyviau jaučiu vyksmą.O argi gali būti objektyvios eilės.Ir trupinėlis sarkazmo tūno.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-30 19:40:02
Oi, Svyruoklyt. Geriau dar ir toliau svyruok. Nesusidėk su juo.