tu nesuprasi, ar gėlės miega
ar tik tyliai kuždas
ar boružė pas savo vaikus skris
tu neišgirsi, kaip diena palieka
be savo rūbo ir į naktį kris
nepamatysi, kaip širdis
laukais skrajoja
kaip šoka siela čerpėm
vienišų stogų
per visą dangų milžinai žygiuoja
ir ilgis amžinų namų...