Vaškinės figūros dainuoja,
Kartono dėžutė – dangus,
Baltai išžydėjo aguonos,
Tik taip dar jaučiuosi saugus.
Už užraktų savo, už dangčių
Lekuoja apdriskę sapnai,
Jie cypia ir inkščia – įleisčiau,
Save jei turėčiau,
rankas laikinai.
Ir nuolauža jausmo klejoja
Žodžius, kai parduodu mintims...
Šešėliai ir vėl skiemenuoja,
Jie dieną gyvens, man...
naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...