kai(p) (pa)miršti
kad bijai
kai(p) (pa)miršti
kad bijojai
pirštai glotnūs sliekai
glamonėja galvą
kurioje jau seniai
nebedygsta želmenys
nebeplaukioja žuvys
stirnos neužklysta
praskrenda paukščiai
ir vis pro šalį -----
matau einančius
skubančius žmogiasiūlius
suadytom širdim
smegenim išsiuvinėtom
katės jų nuodėmes balina
šunėkai pirštinėtom letenom
frakus dalina
jie mano
kad eilės skystina
kraują
skystai tiršta baimė
mėgaujasi kokteiliu
pokylis tik prasideda
ponai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-31 10:21:25
Taip, radaa, į pokylį eisim kartu
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-10-29 22:10:32
eisime į tą pokylį????? O gal ir taip.... Farsu pakvipo ir gan neblogu:)) Ne kurie įvaizdžiai tiesiog - "verčia iš koto". ŽMOGIASIŪLIAI (ir ne tik) - taiklu.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-28 20:20:05
Iš vidinio pasaulio.
Jautru ...
Anonimas
Sukurta: 2008-10-28 16:18:09
Labai žavi pabaiga - gal kiek bauginanti, bet užtikrinta. O visame eilėraštyje daug neigiamumo, piešiami gražūs vaizdai, bet tarsi sielai apvalyti.