Lyg medžiai tylėjom du metus...
Žodžiai atrodė tokie kartūs.
Atėjo ruduo.
Numetę užmarštį,
Mes vėl liepsnoj.
Liepsna šilta, švelni,
Jauki,
Kaip sultinio puodelis.
Gaisrai užgesinti.
Mes esam, kaip buvę.
Kažką palikę,
Kažką sukūrę.
...
Paklausk manęs,
Aš atsakysiu.
Paliesk mano akis,
Aš netrukdysiu.
Sugriauk mano iliuziją,
Aš atstatysiu.
Nupiešk paveikslą,
Aš nulipdysiu.
Išliek mintis,
Aš išklausysiu.
Užverk duris
Ir aš jas vėl atidarysiu...
...
Kaip sakei taip ir buvo.
Užvertos durys sugirgždėjo.
Mes kaip du medžiai...
Rudeniškai žavioj alėjoj...