Sugriauk.

Tai, kas Tave sulaiko.
Neleidžia galvoti, elgtis, svajoti kitaip.

Lietuje. Lietui. Lietaus.
Sugriauk ir sėdėk lietuje.
Leisk jam papasakoti apie pasaulio stebuklus.

Apie dantenas pjaunančius garsus, kuriuos ramios gėlės savo dirbtinėmis blakstienomis leidžia.
Apie patalus, siurbiančius miegą. Siurbiančius sapnų laimę. Dienomis nejaukiai tylinčius.
Svajonių nektarą kiekvieno žmogaus, kurį jis lietė.
Stulpelius palei kelią, neramiai krūpčiojančius kaskart mašinos žibintams juos apšvietus. Laikinumas.
Apie benamius, kuriuos jis prausė. Gašlius žodžius, kurios nusinešė ir tyrais pavertė.
Žmones, kurių nebėra, žmones, kurių nebuvo.
Vaikus, šelmiškai taškančius balas.
Senukus, lėtai krypuojančius šaligatviu.
Mamas, grįžtančias su pirkiniais.
Tėčius, skubančius iš darbo.
Apie veidrodžius, kurie rodė, o ne atspindėjo.
Kaminus, debesis gaminančius.
Mažus, žalius drąsiai augančius agurkėlius.

Tapk lietumi.
Išlik sarkastiškas, gyvendamas utopijoje.
Atrask tobulybės klaidas.
Surask paskutinį pi skaitmenį.

Griauk sieną.
Nevok šilumos.
Neklausyk manęs.