šaknų graviūrom į sienos šerdį
plūsta jausmų lavina

tornado galybė traiško menamą tiesą
amžinybe trapia

suvirpa sija nematomo tinklo
geluoninga mirtim

į šerdį nesuvokto šilko
krinta lyros lašai išsunkti

šaknų graviūrom užsijota esybė
nusirito šešėliuos laimės ieškot

molis negirdi širdies plakimo
pasaulius atskyrė dulkės smiltis

jos niekas nestatė šaknų negaivino
byra pėdsakai skendinčių tyrų

jos niekas nematė žydinčios syvuos
suverptos gaidos sapną išlydė