Kartais būna taip sunku, leki visur ir bandai viską padaryti.

Užpildyti sielos tuštumą ir artumo ilgesį.

Kartais atrodo atsiribojus nuo visų būtų lengviau.

Ir kartais meldiesi, kad gyventum, ne tik egzistuotum.

Kiek laiko išvaistome veltui, kai jį galėtume skirti prasmingiems dalykms.

Mylimam žmogui...

Kiek jėgų išvaistome tarsi don kichotai, kovodami prieš vėjo malūnus,
kurie stovi bereikšmiai.

Kiek daug nepasakome vien todėl, kad mums tai atrodo galbūt neįmanoma.