Kai bokšto laikrodis muš valandą lemtingą,
Išgirski tylą, skendinčią ūke.
Priglauski rytą, jei drąsos nestinga
Ir užmigdyk, nebudinęs, laike...

Tegu pailsi, kol sugrėbsim rūką,
Surinksim rasą nerimo delnuos,
Kad vėl prikeltų pienės pūką,
Kad skleistų kvapą saulėtos dienos...