Sudeginau kaltes – švarus palieku,
Tegu lietus man sielą palytės.
Be savo skausmo, be skriaudos – be nieko.
Be nuodėmių... Ir vėl nuo „A“ raidės.
Švarus lyg kūdikis. Varteliai, raktas...
Širdin sargyba pykčio neįleis.
Ir vėl su likimu vilčių kontraktas,
Klajot iš naujo ilgesio keliais.
Ant mano stalo tuščias lapas baltas
Be nuoskaudų, be melo, be klastos.
Ir viskas vėl tarytum pirmas kartas,
Vienintelis, kuris nesikartos.
Pilkų spalvų vaivorykštėj neliko,
Lemtis dienoraštį naujai pradės.
Ilga slogių sapnų naktis išnyko.
Ir vėlei viskas nuo pirmos raidės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-17 13:23:14
Dėkui , geras ramus , toks švelniai rudeniškas.Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-17 12:54:58
Gražus, nuotaikingas veržimasis į gyvenimą.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-17 09:14:18
Taip. Daug kam šiandien to reikėtų.