Mane dažnai nustebina mano pačios daiktai. Kai nelauktai atsiranda, išnyra, dvejinasi. Nieko nuostabaus pravaikščioti dieną su per rankovę lendančiu vakarykščiu šaliku, kai kitas, naujas, grakščiai plevėsuoja ant kaklo. Sykį vėjuotoje Klaipėdoje rausiausi kišenėse ieškodama pirštinių nuo drėgmės žvarbstančioms rankoms. Pirštinės kažkodėl buvo trys! Pilkos megztos pirštines juoda juostele ties riešu. Ištrauktos iš dviejų palto kišenių. Žiūrėjau į pirštines, ir į savo rankas su baisia įtampa – tarsi laukdama pasirodant jos, Trečiosios... (Tuomet John‘o Irving‘o „Ketvirtoji ranka“ dar nebuvo išleista).
        Bet niekas niekada nebuvo taip pasityčiojęs iš manęs, kaip j o s.
Šaltokas vėlyvo rudens rytas. Draugiškai šypsodamasi pasisveikinu su už durų laukiančiais interesantais, porą trejetą kartų žvaliai pražingsniuoju ilgu koridoriumi nešina popieriais, grįžtu atgal jau su pasirašytais dokumentais, stabteliu, pasišneku su kolega. Prasidėjo puiki diena! Jaučiuosi tokia, kokia ir esu – dalykiškai elegantiška, laiminga darbuotoja. Pasitikėjimą savimi sustiprina vos keletą kartų dėvėtas tamsus švarko ir kelnių kostiumas. Grįžusi į kabinetą, žvilgteliu į grindis. Sustingstu. Mano juodo batelio judesius, puse takto atsilikdama, linksmai atkartoja ruda pabliuškusi pėda. Atitokusi čiumpu ir imu ją traukti. Ji tįsta, ilgėja, mano rankose jau visas metras! Suglumusi pakeliu akis. Lėtai stojasi dvi bendradarbės keistai perkreiptais veidais. Supratusi padėties dvilypumą, paleidžiu iš rankų ilgąją pusę ir imu ieškoti antrosios. Knebinėjuosi ties juosmeniu. Deja, ji nejuntama, neapčiuopiama. Lenkiuosi, grabalioju kelnių klešnę iš vidaus. Pagaliau! Kairioji užkliuvusi ties keliu. Žvaliai timpteliu žemyn – dabar tabaluoja jau dvi elastaninės pėdos. Po akimirkos suprantu, kad dvipusis eismas čia - neįmanomas. Įraudusi ir kone ašarodama, jau neskubėdama ir nesislapstydama, traukiu savo gėdą centimetras po centimetro, vaikystėje išmoktais tobulais karvės melžimo judesiais...
          Diena praėjo smagiai. Su juoko iki ašarų pliūpsniais. Su gyvosiomis pėdkelnėmis rankinėje, kurios dar sykį bandė iškišti savo žvalias balerinų kojeles prekybos centre, man betraukiant prie kasos piniginę...