Pasibels tyla į širdį
Lyg skambutis į duris.
Sustos upė tekėti.
Nepatinkantis lietus nelis.
Užtems mintys – išblės,
Nieko neliks.
Tikėsiu, kad dainuos smėlis.
Vėl pažadins iš miego Dievus.
Pračiuoš planetos paviršium gyvenimo vėjas.
Vėl žvelgs tamsios žydrynės veidas.
Gyvenimo sukelta banga
Kurs civilizacijos kubą.
Vėl baisumai,
Lyg vėl belstųsi į širdį tyla.
Kyla baltas balionas,
Leidžias juodas balionas...
Koks margas pasaulis ?!..
Visas mūsų laikas meilės ir mirties glėby...
2004 08 22