Santrauka:
eime ten, kur galima surasti savo kelią. Tegul širdis pasakys, kur ta vienintelė šilta miela ranka...
Duok savo ranką –
jei reikia...
Duok širdį,
jeigu ji šalta.
Aš ją sušildysiu
tylia karšta širdies malda.
Duoki ranką
ir eisime ten,
kur vėjas šoka
po langais,
kur saulė slepias
vakarais...
Eime,
pašoksim vienatvės šokį,
širdys mūsų prakalbės
tylia malda,
o akys ilgesiu spindės.
Deja...
Tyli ir vieniša ji šokt
laukuos nepajėgi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-14 12:15:58
Na, jei jau dviese eina, galėtų ir ne vienatvės šokį šokti.
Per daug lakoniškai viskas, tokiems jausmams norėtųsi daugiau žodžių - tada gražiau, spalvingiau atsiskleistų visa istorija.