O galėjo viskas būt kitaip,
Mus vaikai lankytų jau suaugę.
Praeity palikom visa tai...
O galėjo, mielas mano drauge.
Aš dažnai mastau: o jei kitaip? -
Su Naujaisiais sveikintų anūkai.
Kažkada mane tu praradai,
Vieno žingsnio gal tiktai pritrūko.
Mes dienas skaičiuojame kitaip,
Žvaigždės lėmė mums kitokią būtį.
Kai mane dabar tu pamatai,
Ar širdis suvirpa nors truputį?
Daug šviesos, sveikatos tau linkiu,
Priešintis likimui negalėjau...
Pasigesdavau tavų akių,
Jas visur jaučiau, aš jas regėjau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-15 15:08:59
Net šurpuliukai perėjo...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-10-06 12:56:15
Skaudokas.... tačiau gražu juk, kuomet, praėjus tam tikrą laiko kelią- galima tokį klausimą pateikti ir pripažinti: "Pasigesdavau tavų akių,
Jas visur jaučiau, aš jas regėjau." Nuostabus jausmas, toks tikras, tyras....
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-10-06 12:17:18
Patiko labai. Gerai, kad moteriškas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-10-06 09:14:28
Gyvenimiška praeities nostalgija.Eiliuką jau esu skaičiusi"Senjorų žodyje":Jis įstrigo atmintin.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-10-06 08:36:54
Klasikinis moteriškas eilėraštis. Pskutinis posmas man atrodo silpniausias.