Slysta saulė plikom kojom.
Randas – penki aštrūs spinduliai.
O Tu šypsaisi.
Raukšlelėmis akių kampučiuose.
Taip švelniai švelniai,
Kad vakarui patiktų.
Iš medžių lapų, sausos žolės
Ir šampanu apgirtusių širšių
Pakimba žodžiai
Ir ieško peties. Atsiremti.
Apsikabinu įsakmų šauktuką
Ir užsnūstu banaliai užsūpuota.
Rūgpjūtis.
Bėgam vasaros pakraščiu...
Luna_
2008-10-04 18:06:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-04 23:12:17
Kampuotas ir išdalintas - visumos pasigedau.
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-10-04 19:39:47
Kad vakarui patiktų...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-10-04 18:34:27
auksinis tas vakaras su "šampanu apgirtusiomis širšėmis" ir "pakibusiais žodžiais, ieškančiais peties..." gal ir gera apsikabinti šauktuką?
Vartotojas (-a): Avija
Sukurta: 2008-10-04 18:21:41
Taip švelniai švelniai, Kad vakarui patiktų> toks lengvas viliokiškumas, švelnumas ir jausmingumas.
Bėgam vasaros pakraščiu> taip net šilčiau bei šviesiau pasidarė :)