Kai būna gera, žvelgiu į dangų ir lekiu su skriejančiais paukščiais. Kai būna bloga, žiūriu padangėn ir plaukiu drauge su liūdesio pilnais lietaus debesimis, tačiau tuomet išvystu skriejančius paukščius. Ir pasidaro gera.
Ne visada ne visada tie paukščiai skraido,kartais tenka guostis tik žinojimu, kad anksčiau ar vėliau jie visgi praskris ir tikėjimu, kad tada pasidarys gera.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2008-10-04 18:22:26
Ne visada ne visada tie paukščiai skraido,kartais tenka guostis tik žinojimu, kad anksčiau ar vėliau jie visgi praskris ir tikėjimu, kad tada pasidarys gera.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-10-04 17:52:39
Tu teisus:) Visiškai. Todėl ir turi valdyti šypsenos:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-10-04 17:48:04
vis tiek gera:)))) geras žvilgsnis.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-04 17:30:47
Ir tegu būna gera visada.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-10-04 16:31:34
tai gal reikėjo į konkursą 'Nuo pradžios ir iki galo'?