- - - jau rudenėjant
...brendu gatve –
lietus ir vėjas,
ir šliaužia
debesys stogais,
brendu gatve
– – – jau rudenėjant
geltonais dega
medžiuose laužais
šis miestas, –
permerktas,
lyg rūbas
keleiviui
vienišam
žvarbu
praeivių paliktom
krantinėm – – –
į savą švyturį
skubu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-11-02 21:35:01
Brendu iš paskos...Toks tirštas ruduo...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-10-16 16:03:57
žinau JĄ, švyturį...
:)
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2008-10-11 16:40:07
Kaip visada-aukštas lygis.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-10-10 19:19:14
šliaužia/debesys stogais
geltonais dega/medžiuose laužais/šis miestas - labai gražūs šie vaizdiniai; atveria ryškų rudens paveikslą, kuriame persipina šiokios tokios tuštumos, lyg plūstelėjusio vienišumo jausmai. O pabaiga nudžiugina.
Vaizdžiai perteikta.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-02 20:36:03
vaje, kokia vis tik laimė turėti savo švyturį. ir aš norėčiau
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-10-01 21:23:03
graži lyrika, miela skaityti :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-10-01 00:20:45
ir aš, pagauta šio nuostabiai lyriško kalbėjimo... malonu, prieš miegą - nusišypsoti. Nors pati mintis kūrinyje smelkia savotišku vienišumu keliaujant į savą švyturį. Gražu. Šilta, vis tik...