Rusvas popierėlis

Santrauka:
------------
Vėl stebiu aplinką. Rodos, daugiau nieko nebemoku...
Mirė gatvės be vėjo. Popierėliai nuo lenkiškų saldainių guli vietoje, nuorūkos – vietoje, sulankstyti troleibuso talonėliai – vietoje. Liko be gyvybės miesto pilki plytelių klodai.
Mažai veiksmo...
Sėdu į vielabraukį. Įsitaisęs tarp dviejų oranžinių turėklų visgi tikiuosi, kad oranžiniai V. Nistelrooy marškinėliai mane visiškai užmaskuos.
Rudos akys. Mėlynos akys. Vėl rudos. Žalios. Ir visos taip gražiai šokinėja nuo vitrinos link vitrinos. Pavadinau tai žiogo efektu. Jo efektyvumas priklauso nuo to, ar vielabraukis sugebės įgauti tinkamą pagreitį.
Akys užkliūna už priešais sėdinčio vaikio. Šypsena jo platesnė už Bumblausko užpaliuką, o rankose nerimastingai raitosi rusvas popierėlis. A... Visgi smegenys dar sugeba atgaminti praeitį. Vakar tas pats vaikis sėdėjo paraudusiom akim ir vis sukiojosi sau už nugaros link centrinių vielabraukio durų. Ne į pensininkes jis žvalgėsi, sėdėjo ten mergaitė. Sėdėjo taip, kad vaikis galėjo matyti tik jos rudus plaukus.
Reformatų stotelėj vaikis staigiai šoko nuo sėdynės ir nėrė lauk. Mergaitė matyt nuojautą turėjo, o gal tiesiog pažino jo batų dvižingsnį, kad spėjo atsisukt ir palydėt neriantį pro duris vaikį. Pasimetė. Išsitraukė telefoną, bet tuoj pat vėl įsikišo jį į kišenę ir šmaukštelėjo prie centrinių durų.
Jogailos stotelėj ji jau tekina lėkė atgal.
Šiandien vaikis švyti. Spėju, toji mergaitė vakar gana sėkmingai vijosi vaikį. Pasisekė pastarajam, kad jo mergytė tokia greita.
O aš toliau stebiu žiogo efekto ištiktas akis. Stebiu, kol tai įmanoma, nes grįžtant atgal šio reiškinio, matyt, tikrai nebeišvysiu. Kamščiai gatvėse ir masės keturračių metalo darinių iššauks kitą – tarakono efektą. Tada visa troleibuso visuomenė ims draskyti vieni kitiem akis kaip į puslitrinį stiklainį uždaryti tarakonai. Atsidarys geležinės dėžės durys ir visi išsilakstys į savus pakampius ir bendruosiuos urvus. Ir visa tai tik tam, kad jau kitą dieną vėl grįžtų atgal trypčiotų toj keturratėj dėžėj su ūsais.
Rodos vėjas kyla...
Gyvybė ant betoninio pakloto!!!


swallow

2005-12-08 02:25:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2005-12-09 18:25:11

Sėdu į vielabraukį " tai bent atsisedai ;-)

Vartotojas (-a): swallow

Sukurta: 2005-12-08 18:36:02

ironija ir kalbininkams ir užpakaliukams

Anonimas

Sukurta: 2005-12-08 14:22:45

Kažkoks keistas. Jaučiama kalbininkų bei reklamos įtaka, bet jei jau vartojate žodį "vielabraukis"argi nereikėtų tokiu atveju atsisakyti "šmaukštelėjo",norint apibūdinti staigų išėjimą? :)
užpaliuką ---> ??? kas tai?
be to, žodeliai"matyt","rodos" ir pan. yra įterpiniai – juos skiriame kalbleliais iš abiejų pusių.