Braidydami auksinių klevo lapų jūrom
Susipažinom su gražuolėm juodaplaukėm –
Jos tartum naktys uosto panoramoj
Sumirksi švyturiais ir į raudoną saulę plaukia.
Pasižiūrėkit, kaip pakelia vėjas lapus,
Praeinant, prabėgant ar kojom prabraukiant,
O į plaukus po ilgą prancūzišką bučinį
Įvėlė jis gražuolėm juodaplaukėm...
O aš! Kas aš? Aš praeivis...
Prasilenkiu juoduojančioj palaukėj,
Susižavėjęs kvepalais ir aukštakulnių aukštumu
Gražuolių juodaplaukių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-30 16:07:22
Nuoseklus pasakojimas, tačiau norėtųsi, kad peržengtum iš atpasakojimo į gilesnę analizę ar pajutimą, nes tekstas, nors ir vientisas, tačiau labai paviršutiniškas atrodo. Pabaigoje užsižaista daugtaškiais, jie virsta beprasmiais taškais, vengčiau to.