Kaip gera svetimam metropoly naktį bastytis,
Kur gali turėti nors ir šimtą veidų.
Nenutylančio miesto bliuzo ritmo klausytis,
Ir išnykti tarp milijonų tokių pačių kaip ir tu.
  
Taip gera bastytis tapatybę pametus,
Nors kartą prapult tarp žmonių,
Kur vėjas – ne permainų metas,
O sena gera melodija bliuzo garsų.

Tik ten lekiančio miesto kanonai
Skamba naktis iš nakties.
Tik ten nesustojančio eismo bliuzas
Išverks tą liūdesį mano būties.