Palaidojus dalį vaikystės
Santrauka:
Skiriu Jonui Jasinskui
Regėjimai
iš vakar
Dvilypuojasi
Kažką vaikystėj
Pamiršau tarp
Kaladėlių
Išmarginus
Pieštukais
Tu numirei
Tu numirei
Dangus toks
Mėlynas
Ir langas medy
Rudeninės saulės
Spindulio
Pašventintas
Stipriau nei karstas
Keliant į aukštybes
Tabernakulį
Likai nuspalvintas
Kartu su princais
Gal kareiviais
(Jų vaikystėje
Nemėgau)
Toks vaikiškas
Toks lengvas
Tavo miegas
Nors ir ilgai,
Kai pamirštas buvai
Kartu su meškinais
Papuošalais
Pieštukais stalčiuj,
Tave kankino
Nemiga
Šiandieną rūkas
Medžių šventas auksas
Upė teka
Dangop iškilę rankos
Mirusią vaikystę laimina
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-10 22:55:40
Skaudžios , bet išraiškingos mintys.
Gyvai jaučiama kūrinio dvasia, kuri įtraukia ir skaitytoją.
Anonimas
Sukurta: 2008-09-27 11:26:24
iškilę rankos --> iškilusios
mintys patiko - vientisai ir maloniai, nuoširdžiai rašai, netikėtų idėjų vis atsiranda, tačiau siūlyčiau sulipdyti ilgesnes eilutes - žodžiai, visi komponuojami po vieną ar porom, nesukuria įspūdžio - jis būtų, jei tik kelis paliktum taip - kaip akcentus.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-09-27 00:23:24
Oi, nu taip tragiškai skamba, gal nereikėtų laidoti vaikystės ;)
Anonimas
Sukurta: 2008-09-26 19:47:28
gal nereikėjo šitokio išskaidymo...