Maldas žiedų dangus sugėrė
Ir skaitė naktimis aušras.
Jo kiauras pilvas švilpė vėju
Iš saulės lijo į gėles.

Ir ratilais kvepėjo žemė,
Tau žaidė vasara delnuos.
Virš pievos basas paukštis neverkė,
Tik akys drėko nuo rasos.

Blakstienas pynė fronto gūsiai,
Lopšinę plakė ežerai,
Už miško kliuvo Dievo ūsai:
Žydėjime laukų kerai.