Širdis jauna ir skraidote :-)

Pilnas geros energetinės pajautos.

mielas, šiltas kūrinys. ir aš kartais paskraidau, keista, bet tie "pasiskraidymai" iš tiesų - pažeme. Matyt todėl, kad būtent žemėje ir slypi tas grožis, kurio visi taip ieškome:))). Taigi, tai nesusiję su jaunu ar senu - tai tiesiog troškimas gėrio ir grožio - tiek prisiminimuose, tiek dabartyje. neskubėkime dar, juk kiekviena diena tokia graži... ir verta apdainavimo:)))))

kad skraidai - tai gėris !

Gražus sonetas, taip ir alsuoja ta jausena, kurią Martinaitis gražiai apibūdino aprašydamas Jasmanto knygą... "Pasijauti tarsi atsidūręs nuostabiame praeito amžiaus sode, kada lėtai ir mąsliai buvo skaitoma poezija, taip nieks neskubėdavo..."

Labai patiko kūrinio pradžia.....
Gražiai sudėtos mintys ir pabaigoje, bet liūdnos.

Tai kad ir aš sapnuose pažeme paskraidau:)
Visi ten būsime. Nėra ko itin skubėti.

Nors jau senas – sapnuose
Vis dar retsykiais skraidau

Sėkmės. Kartais reikia save pakylėti iki skridimo... :)

Skausmingas susitaikymas, kuriame atrandu ir filosofinės mintelės...

O skraidyti sapne (pagal sapnininką) net labai geras ženklas...:) Tad laukiame optimistiškesnių akcentų Jūsų nuoširdžioje kūryboje:)

Praeitis atsakys tik sapnais...

Na, gerai, jei ne, tai ne,
Ošk kartu su ąžuolais...
Vienas gulsiu po žeme.

...labai skausmingai...oi, dar per anksti, oi kiek dar naujų dainų nesudėta...laukiame jų... ILGIAUSIŲ METŲ...