užsikimšo čakros
o mantros išjungtos
ir maldas
pamiršai
kas tai
skambus kreipinys
į tuštumos
užribius
nesiseka
patekti
pateptasis ruduo
ramybę
į venas
lietšvirkščiais
suleidžia
labai
mylėk
mirtį
ir raudonas
dangaus
lūpas pražiotas
vakare
ten krišna
ragauja
tavo kūną
lėtai grodamas
fleita
taškosi jauna
melodija ir
sunkiai kvepia

lotosais
rudeninės lūpos