Metas, kai tuštuma prisipildo.
Sekundė kai išblėsta,
Simpatija pakviesta – atvyksta.
Svajonės išsipildo.
Ir kaukšėjimas tyloje raminantis,
Tarsi virdulio kunkuliavimas tyloje.
Sustingę kunigo batai jau švietė tolumoje.
Tereikia mažos sąžinės žiežirbos,
Kad uždegtume savo kūną – tikėti,
Net tuo, kas, atrodo, neįtikinama.
Kunigo batai įkvepia.
Lyg veda mane tolyn.
Tikiu tik dėlto, kad reikia.
Idealizuoju gyvenimą. Reikia.
Auką simbolizuoju, nes tokia ir esu.
Kunigo batai kaukši... Išeina ir negrįžta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-06 17:26:42
Ak tie sapnai...:)
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2005-12-06 15:55:33
Geriausi kunigai-basi : (