Tarpuose neatmenu.

Atsimenu
Tėčio rakteliai
Riedu riedu

O jie spokso
Spokso lyg nematę
Tvoros išgriautos.

Vėl riedu
Riedu tik su sirenom
Rudaakiai vyrai
Baltom kepurėm
Virš manęs
Ne šypsosi –
Rėkia ispaniškai.

Barbė sako:
Įkvėpk ir nieko nejausi.
Kvepiu nors ir taip
Nieko nejaučiu.

Tada riedu.
Riedu keliuku tarp kalnų,
Į viršų tik, ne į apačią,
Į viršų (tik ne į apačią!).
Prieky regiu siluetus
Trijų rudaodžių
(sako Dievas irgi toks pat),
prie jų nesustoju,
nes tuoj tik

tik tuoj:
max taškas – ekstazė,
pabudimas – 13. 00,
epikrizė ir išvada:
šeši mėnesiai riedėjimo.