Santrauka:
Mylėdama rudenį...
*** *** ***
Gyvensiu taip, kaip šalnos mane mokė--
Pražysti rudenį baltais baltais žiedais,
Gyvensiu taip, kaip vienišoji lokė
Kadais nubridus skeldinčiais ledais
Pavasarį pašaukti, šiauriška pašvaiste
Kalnų karūnomis nuėjo giesmėje--
Gyvensiu taip, lyg mano širdį laistę
Žvaigždynai būtų rudenio veja...
Gyvensiu taip, pasteline legenda
Nutapius meilę virš tylos akių--
Ruduo, ruduo lediniais lapais brenda,
O aš vis pumpurais šerkšnuos tikiu !
Gyvensiu taip, kaip šalnos mane mokė--
Pražysti rudenį baltais baltais žiedais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-09-20 08:37:51
Yra to liūdesio baltuose rudenio žieduose..., bet jis čia taip švelniai tarpsta, labai gražia lyriška kalba liejas į susitaikymą, rudens grožį, tikėjimą, netgi pakylėja... Žaviuosi.
Ačiū.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-09-19 23:12:35
Tikrai-nuostabu
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-09-19 17:14:03
Gyvensiu taip, kaip šalnos mane mokė--
Pražysti rudenį baltais baltais žiedais...
Žydi jie, žydi ir sušildo širdį, beskaitantiems...
Anonimas
Sukurta: 2008-09-19 16:53:08
Oj kaip gražu! Taip jaukiai parašyta... užsisvajojau xD
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-09-19 15:12:19
Ruduo, ruduo lediniais lapais brenda,
O aš vis pumpurais šerkšnuos tikiu!
Tegu jie skleidžiasi šerkšnuos... To Jums linkiu.