Devyni ratai žemės pragarų
Šėtono raštuos šnekančių poetų
Kaitroj karštuolius sakinius renku
Ir teiginius slepiu tyloj dėvėtus
Muziejaus salėj prakeiksmo vieta
Kur melsdavosi net velniai prieš naktį
Aš ten buvau kaip deivė sutikta
Įteikus galią – į mėnulį kniaukti –
Kiti tik lojo pakelės balsais
Per pertraukas keiksnojosi truputį
Kai akmenys girtų velnių   ženklais
Ištapė  pragaištingą žemėj liūtį