Mama nupirko nosinaičių tikėdamasi, kad Eimantas savo slogos dariniais nebeterlios megztinio rankogalių. Deja jis to nesuprato, traukė nosinaites vieną po kitos, pirmiausiai kiekvieną prikišdavo sau prie paraudusios nosies ir stipriai įkvėpdavo mėtų kvapo. Tada, kiek įmanoma labiau persisverdavo per vežimėlio kraštą ir valydavo stipinus. Šveitė juos perkreipęs galvą – norėjo, kad stipinai blizgėtų kaip metalinės lėkštutės, kuriose mama jam atneša maistą. Visa šeima valgo iš baltų porcelianinių lėkščių. Ir Eimantas valgė... Valgė. Dabar savo nemikliose rankose jis laiko tik metalinius, nedūžtančius daiktus. Eimantas pamėgo metalą, ypač jo blizgesį, todėl šįkart jis tikrai stengėsi šveisdamas stipinus. Gal riedėdamas per kiemą jis atkreips dėmesį blizgančiu savo vežimėliu. „Purvinasis tiuningas be kojų“ – taip jį vadina BUVĘ draugai. Eimantas nebenori būti purvinas.

Servetėlės baigiasi. Eimantas sutrinka – liko dar pusė rato. Jo žvilgsniai tekinomis pasileidžia aplink visą kambarį. Jie bėgioja labai bailiai ir neužtikrintai, slysta ir griūva už kiekvieno nelygumo. Eimanto akyse pasirodo nusivylimo nuotėkos. Stipinai... Bet pasimetęs žvilgsnis užtinka sesers makiažo valymo servetėles ant užuolaidėle uždengtos lentynos. Eimantas suploja rankomis ir savo tankiais kvėptelėjimais judina menkus vežimėlio amortizatorius. Jis pririeda prie tos lentynėlės ir siekia servetėlių, išsitempęs visu savo bekoju ūgiu. Siekia, bet jo pirštų galai linksta nuo beviltiškumo pasiekti jas – per aukštai. Eimantas susiriečia ir viena ranka tranko į rato padangą. Daužo, kol gležnas kumštis nenuslysta ir neužkabina stipino. Juos reikia nuvalyti!!!

Eimanto žvilgsnis pasileidžia į naują ekspediciją. Reikia ilgo daikto. Vežimėlis su vienu švariu, o kitu pusiau nuvalytu ratu rieda į virtuvę. Berniukas pasiimtų virbalą iš tėvų kambario, bet šie nepraplatino durų Eimanto vežimėliui pralįsti. Taip pat buvo ir su brolio kambariu – tėvai pasakė, kad jam nėra reikalo lįsti į tuos kambarius. Eimanto erdvė apsiriboja jo (sesers) kambariu, virtuve ir svetaine.

Sustingusiais nerimo pirštais Eimantas varsto virtuvės spintelių dureles. Ieško. Randa ilgą metalinį kabliuką, kuriuo mama traukia agurkus iš trilintinio stiklainio. Eimanto lūpos suvirpa džiaugsmo garsais. Jis mikliai užsikiša kabliuką už nugaros ir rieda atgal prie lentynėlės. Lygiai taip pat mikliai traukia jį iš už nugaros ir kelia aukštyn – link servetėlių. Užuolaidėlės kliūva su kiekvienu Eimanto judesiu, bet jis nepasiduoda – taršo guašu nuterliotas sesers užuolaidas tol, kol šios pasidaro panašesnės į valkatos sijoną. Pagaliau, smailiu kabliuku užkabina apvalias makiažo servetėles ir timpteli jas žemyn. Nukrenta ant žemės. Eimantas nebyliai nusikeikia – jo rankos žemės nesiekia, jos siekia tik vežimėlio ratus, berniuko egzistencijai daugiau nereikia... Tuo pačiu kabliuku jis vėl kabina servetėles, šįkart stipriai ir užtikrintai. Pakelia link savęs ir čiumpa lygiai taip pat aršiai, kaip kaimynės katinas ant takelio drybsančius popierėlius. Išsitraukia vieną iš pakelio ir intuityviai pakelia ją prie nosies pauostyti. Nusipurto – tai tikrai ne mėtų ir ne čiobrelių kvapas. Ne. Smirda kaip sesers nagų lakas, kuriuo ji smardina kambarį kas vakarą. Tada Eimantas rieda į svetainę ir klausosi už sienos grojančios didžiojo brolio muzikos. Ją klausydamas, Eimantas pasijunta stiprus.

Sesers servetėlės, pasirodo, valo žymiai geriau nei mamos atneštos nosinaitės. Jis trina stipinus ir vis žvilgčioja į seniau valytuosius. Skirtumas matėsi ir Eimantas nuspendžia, kad galima įdėti dar vargo dėl didesnio blizgesio.

- Ką tu čia išdarinėji??? – Eimanto laimės akimirkas sutraiškė į kambarį įsiveržusi sesuo, - ką darai su mano servetėlėmis???

Eimantas nepakelia akių, laiko jas po savo išgąsčio šarvu.

- Klausiu ką čia darai, bekoji prakeiktas??? Kas tau davė jas? Kas? Aš? Ne!!! Dar trini jas į savo apšnerkštą vežimėlį? – sesuo plieskė deginančiu purvu.

Eimantas iškelia ranką su servetėlėmis ir laukia, kol sesuo jas tiesiog išplėš. Jo sugniužęs kūnelis dreba duženomis. Spiegdama sesuo viena ranka čiumpa servetėles, o kita trenkia į invalido brolio sustingusią rankelę.

Vežimėlis su sumaitotu padarėliu dingsta iš nevilties oazės.