Ir kai paskutinė mylinti siela subarškins durų velkę,
Ir kai paskutinė mylinti siela subarškins durų velkę,
Kambary ilgai dar tvyros Tavo kvapas,
Tavo žodžiai kabės paluby.
Ant stalo palietos arbatos balutėj
Musė gers nepasakytus žodžius.
ir kodel visad taip- nepasakyti zodziai lieka musems, veidrodziams, dienorasciams, bet nepasiekia tu, kuriems jie skirti ir, galbut, butu labai svarbus??
cia visad gyvenimas issisakoja i "kas jeigu"/ "yra" ir "galejo buti"
........
:
Sukurta:
2005-12-05 06:59:44
trenk tai musei-išgers ir niekados nesužinosi, kas buvo norėta pasakyt:)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2005-12-05 12:08:28
ir kodel visad taip- nepasakyti zodziai lieka musems, veidrodziams, dienorasciams, bet nepasiekia tu, kuriems jie skirti ir, galbut, butu labai svarbus??
cia visad gyvenimas issisakoja i "kas jeigu"/ "yra" ir "galejo buti"
........
:
Sukurta: 2005-12-05 06:59:44
trenk tai musei-išgers ir niekados nesužinosi, kas buvo norėta pasakyt:)