negatyvas tamsėja
nuotraukoje laikas
susitaiko su gyvuoju
nuoroda neišnykti
spalvos fokusuoja
nevilties plaukimą
upe
jūra
vandenynu
kūnas vaisių nebrandina
tuščios valtys akyse
žuvys nepamena artimo savo
pozityvas šildosi
tik rankos išduoda ligą
sielą suglamžo
supuosi supuosi krentu
į susiraukšlėjusį pasaulį
ar verta
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sussana
Sukurta: 2008-09-21 12:10:26
"tuščios akių valtys" būtų super! na tiesiog tokia mintis kilo :) šis eilėraštis gyvena iš išorės i vidų. stipru
Anonimas
Sukurta: 2008-09-12 18:26:57
Taip, pabaiga man irgi itin patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-09-12 11:08:48
Puikiai perteikta susimąstymo, egzistencijos analizės būsena. Realus požiūris, nors ir nelauktu kampu. Žavi tai, jog sugebėta, lyg praeinant pro šalį, imti ir žvilgtelti, sudėlioti eigą keletu eilučių ir užduoti klausimą sau, tuo pačiu pažadinti ir kito mintis. Priversti pastebėti mažas detales - plačiąja prasme.
Anonimas
Sukurta: 2008-09-10 20:59:56
paskutinio klausimo va ir nereikėjo.
tiesiog krentu į susiraukšlėjusį pasaulį. va čia viskas superiniškai ir užsibaigia
Anonimas
Sukurta: 2008-09-10 17:19:07
Įdomiai. Kitaip.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-09-10 09:15:21
Subtiliai tarp negatyvo ir pozityvo, ir nevienprasmiškai... Žavūs tikrai saviti poetiški apibūdinimai, metaforos ir, kaip paprastai, pabaigos netikėtumas, kuris tarsi viską sujaukia (teigiamai:) ir priverčia pamąstyti iš visų pusių, sugrįžtant... Patiko, labai.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-09-09 14:23:07
Galima į tą susiraukšlėjusį pasaulį ir kitu kampu pažvelgti - kiek daug gražaus atrastume:)
Geri įvaizdžiai nugyventam amžiui pateikti. Kūnui. Tik neleiskim glamžyti sielos.