Sakei man – aš gera. Tau tik atrodo,
Manau, kad aš tokia, kaip ir visi.
Yra many ir šiurpinančio gruodo,
Kai slepiasi diena padebesy.

Nesu šventa. Keliai dulkėti skuba,
Klumpu aš, o pakilus vėl einu.
Net angelas, suplėšęs baltą rūbą,
Pavargęs grįžta žemėn be sparnų.

Bet aš ne angelas. Basom daug minta,
Ne lietūs lijo – aiženų srovė.
Kai tirpsta ledas ir varvekliai krinta,
Tu pasitrauk į šalį, nestovėk.