Vabalai

Tarp drumzlių
plėšrūs ir pikti –
keistieji šeimininkai kūdros.
Apvalūs, šešiakojai ir šalti –
chitino savo šarve
pūva.
Jie vieniši
ir jie juodi.
Dar jų nemyli niekas...
Nes kraujo kvapo iššaukti,
vis plaukia, vis ropoja
ir kanda, plėšo...
nejaučia,
negaili ir
nešildo.
Nieko.

***

Štai vabalai dugne stori,
Mėsos ir kraujo prisiputę,
Akis vien varto stabo ištikti,
Supranta, kad gyvena taip...
Pridusę.

Ir evoliucijos kely
Vaidenas Darvino grimasos,
Kai vabalai šie nelemti
Į krantą lipa,
Keikias,
Kapstos.
Lavonas

2008-09-06 13:35:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nordas

Sukurta: 2008-09-07 01:18:42

Nežinau, ar tai poezija, tačiau tiesa grynai dedama. Kas, jei ne mes?

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2008-09-06 21:29:00

Tuos vabalus
vadinu sanitarais.
Konteineriuos renka
maisto liekanas
ir tuščią stiklinę tarą.
Kasdienis vaizdas
į Vilnių pro langą.
Pragyvenimo lygis kyla,
seimūnų kalbos netyla.
Netikiu, nors pasiusk,
šia propaganda.