******
Prasilenkiant akimirkos ugny,
Žvaigždynais meilės grįžome jauni--
Tik saulė virš bedūžtančios bangos
Šypsojos - niekas jūsų nepaguos...

Tu vėl ir vėl slapta atsisukai--
Ir jūros bangą vėjas apkabino,
Nuglostė saulę debesų plaukai--
O mano nušarmojęs žiede lino,

Kiek ten dar likę skardžio edelveisų,
Pavasariais alsuojančių miražų--
Į tavo sapną deive vis ateisiu
Aš per žvaigždynų smėlį baltą gražų

Ir per svajonių pirmutinį sniegą,
Pastelinę rugsėjo aureolę,
Upes upes, kurios į ugnį bėga--
O taip keistai žaizdos krantai nutolę,

Prasilenkiant akimirkos ugny...